TOP 5 miego sutrikimai

Žinoma, kad mums visiems reikia gero, kokybiško miego, kadangi jis yra būtinas mūsų sveikatai. Sutrikęs miegas – rimta problema, kurią būtina spręsti vos jai pasireiškus. 

2018 metais Rytų Europoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai įvardijami miego sutrikimai yra nemiga, narkolepsija, lunatizmas, naktiniai siaubai, košmarai ir knarkimas.

Straipsnyje smulkiau aptarsime kas moksliškai yra miegas? Kas yra miego sutrikimai? Kokie yra dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai? Kaip gydyti miego sutrikimus?

Moksliškai miegą galime apibrėžti kaip sumažėjusio jautrumo dirgikliams būseną, dalinę inerciją ir funkcijų sulėtėjimą, kartu su sąmonės praradimu, atsirandantį žmonėms ir gyvūnams jų cirkadiniu ritmu, pakaitomis su budrumu.

Mes pailsime tik tuomet, kai miegas trunka pakankamai ilgai ir susideda iš visų miego fazių. Gerai išsimiegoję turime energijos veikti, esame mažiau linkę patirti stresą, nerimą susijusį su kasdienine veikla.

Miego valandos

Tinkamas miegas turėtų trukti apie 8 valandas, jo perteklius ar trūkumas sukelia neigiamus padarinius. Nuolatinio miego trūkumo atveju gali atsirasti įvairių haliucinacijų ir kliedesių. Be to, per trumpas ar per ilgas miegas yra glaudžiai susijęs su gyvenimo trukme.

Miego fazės 

Trumpai tariant tai miego ciklas, kuris susideda iš fazių, kurios keičia vieną kitą ir kartojasi. Miego ciklai paprastai trunka apie 90 – 120 minučių, vidutiniškai apie 4-6 ciklai per naktį. Plačiau apie miego fazes galite pasiskaityti straipsnyje: Viskas ką reikia žinoti apie miego fazes

Žinoma, gerai, jei miegame be jokių trukdžių, tačiau dažnai pasitaiko įvairių miego sutrikimų. Per metus Rytų Europoje nemiga kankina apie 35% žmonių, o per dideliu mieguistumu skundžiasi apie 7,1% gyventojų.

Miego sutrikimų rūšys

Yra daug miego sutrikimų ir jie skirstomi į:

• dissomnija (miego kiekio ir kokybės sutrikimai) ir parasomnija (nepageidaujami reiškiniai, kurie periodiškai atsiranda miego metu )– tai pirminiai naktinio miego ir (arba) budrumo dienos sutrikimai;

• antriniai miego sutrikimai – pasireiškia psichikos ir somatinėmis ligomis sergantiems žmonėms kaip miego problema.

Svarbu gebėti atskirti pirminius miego sutrikimus nuo antrinių miego sutrikimų. Geras to pavyzdys yra nerimas ar depresija, kurie gali sukelti miego problemas arba, priešingai, tai gali būti kitų miego sutrikimų pasekmė. 

Verta plačiau aptarti dažniausiai pasitaikančius miego sutrikimų tipus:

• Bruksizmas – nevalingas dantų griežimas miegant arba per stiprus dantų sukandimas;
• Uždelstos miego fazės sindromas – dar vadinamas kaip veluojanti miego fazė – tai paros ritmo ir miego sutrikimas, kuomet žmogaus miego/atsibudimo ciklas yra atidėtas.
• Hipopnėjos sindromas – daugiau kaip 30% sumažėjęs kvėpavimas arba lėtas kvėpavimas miegant.
• Idiopatinis mieguistumas yra lėtinis padidėjęs mieguistumas diena ir pasunkėjęs kelimasis po nakties miego.
• Pirminė nemiga – lėtinis sunkumas užmigti ar palaikyti miegą, kai nerandama jokios kitos priežasties.
• Klein-Levin (Grižtamoji hipersomnija) sindromui būdinga nuolatinė epizodinė hipersomnija kartu su kognityviniais, elgesio ar afektiniais pokyčiais, dažnai pasireiškiančiais kaip apatija, kompulsinis valgymas, sumišimas, hiperseksualumas.
• Narkolepsija – per didelis mieguistumas dieną, dažnai būna savaiminio užmigimo netinkamu laiku pasekmė, jai būdingos haliucinacijos prieš užmiegant ir miego paralyžius. 
• Parasomnija arba sutrikdytas miegas, nesamoningi nevalingi judesiai, potyriai, emocijos, pasireiškiantys prieš užmiegant, miegant arba iš karto po prabudimo.
• Pasikartojantys galūnių judėjimo sutrikimai – staigus, nevalingi rankų ar kojų judesiai miegant, pavyzdžiui, spardymas.
• Neramių kojų sindromas – stiprus noras judinti kojas prieš užmiegant ar miegant.
• Miego ritmo sutrikimas – miego ir budrumo ciklo sutrikimas.  Dažnai pastebimas keičiant laiko juostas.
• Miego apnėja, obstrukcinė miego apnėja. Kvėpavimo takų obstrukcija miego metu, dėl ko trūksta kokybiško, tinkamo gilaus miego, dažnai lydimas knarkimo. Kitos miego apnėjos formos yra rečiau pasitaikančios. Kai plaučiuose blokuojamas oras, žmogus nesąmoningai padidina kvėpavimo ritmą ir sutrinka miegas. 
• Miego paralyžiui būdingas laikinas kūno paralyžius prieš pat miegą arba po jo. Paralyžius gali lydėti regos, klausos ar lytėjimo haliucinacijos. Dažnai vertinama kaip narkolepsijos dalis. (Plačiau mūsų straipsnyje Miego paralyžius)
• Lunatikavimas/somnambulizmas – tai būsena, kurios metu pasireiškia ir miegui ir budrumui būdingi požymiai. Pvz vaikščiojimas, valgymas, kalbėjimas miego metu.
• Somnifobija/hipnofobija yra miego baimė. Pagrindinė priežastis yra baimė užmigti, dažnai pasitaikantys nerimo ir panikos priepuoliai prieš bandant užmigti.

Top 5 miego sutrikimai 

2018 metais Rytų Europoje miego sutrikimų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tarp populiariausų, žmonių minimų, miego problemų yra:

1. nemiga;
2. narkolepsija;
3. lunatizmas/somnambulizmas;
4. nakties siaubas, košmarai;
5. knarkimas.

Nemiga

 Nemigą (insomnija) galime apibrėžti kaip „būklę, susijusią su per trumpu, nekokybišku ar neramiu miegu“. Ji skirstoma į atsitiktinę nemigą (trunka iki kelių naktų), trumpalaikę (trunka iki 3 savaičių) ir lėtinę nemigą (trunka virš 1 mėnesio).

Nemigos simptomai:

 Pirmųjų dviejų atvejų (atsitiktinė ir trumpalaikė nemiga) simptomais galima įvardinti mieguistumą ir nuovargį dienos metu, o lėtinės nemigos atveju – psichomotorinės veiklos pablogėjimas ir lydinti prislėgta nuotaika. Lėtinė nemiga tai miego sutrikimas, kuris yra laikomas liga.

Narkolepsija

Hipersomnija arba patologiškai padidėjęs mieguistumas pasireiškia tada, kai „mieguistumas išlieka po miego ir (arba) atsiranda užsiimant veikla“. Ši kategorija apima tokius sutrikimus kaip narkolepsija. Tai liga, kai pasireiškia:

• miego priepuoliai, staigus padidėjęs mieguistumas;
• miego paralyžius;

Dažniausiai ši liga prasideda tarp 35 iki 45 metų amžiaus žmonėms. Narkolepsijos simptomai – mieguistumas – išlieka visą gyvenimą.

Nustatyta, kad narkolepsijos dažnis tam tikrose populiacijose ar šalyse svyruoja nuo 0,02% iki 0,18%. Ši liga dažniau pasireiškia vyrams.

Lunatizmas/somnambulizmas

Somnambulizmas, vaikščiojimas per miegus (šnekamojoje kalboje lunatizmas arba lunatikavimas) susideda iš „pasikartojančių motorinio aktyvumo epizodų, kurie atsiranda miego metu ir nėra lydimi sąmonės atsigavimo“.

Apskaičiuota, kad šio sutrikimo paplitimas yra nuo 1% iki 17% visos populiacijos. Jis dažniau paplitęs tarp vaikų. Lunatizmas gali pasireikšti kelis kartus per savaitę arba dėl vaistų, karščiavimo ar triukšmo. Lunatikuodamas žmogus gali sėdėti, kalbėti, vaikščioti, groti ar net vairuoti.

Nakties siaubas ir košmarai

Nakties siaubo metu būdingas staigus susijaudinimas ir jį lydintys panikos priepuolis, nerimo ar rėkimo simptomai. Taip pat dažnai būdingas prakaitavimas, vyzdžių išsiplėtimas ir padidėjęs raumenų tonusas. Pabudęs žmogus dažniausiai būna sutrikęs, pasimetęs, nereaguoja į aplinką.

Naktinis siaubas yra gana dažnas sutrikimas, ypač vaikams. Manoma, kad tai pasireiškia 3% vaikų nuo 4 iki 12 metų amžiaus. Suaugusiems apie 4% -5% populiacijos, dažniausiai nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia vyrams.

Tiek mieguistumas, tiek naktiniai siaubai priklauso parasomnijų grupei, kuri yra budrumo, NREM miego ir REM miego persidengiančių būsenų apraiška, o konkrečiau – budrumo sutrikimams, kai NREM miegas ir budrumas egzistuoja kartu.

Košmarus galima apibrėžti kaip „baisius sapnus“. Nors atsibundame greitai, dažniausiai prisimename, ką sapnavome. Taip pat dažnai atsibudę jaučiame nerimą.

Vienas iš veiksnių, darančių įtaką šiam sutrikimui, gali būti stresas. Košmarai pasireiškia nuo 10% iki 50% vaikų nuo 3 iki 5 metų amžiaus. Kalbant apie suaugusiuosius, manoma, kad tai yra apie 1% populiacijos, kuomet košmarai pasireiškia bent kartą per savaitę. Košmarai dažniau pasireiškia moterims. 

Knarkimas

Knarkimas, kuris nėra lydimas apnėjos, yra vienas iš dažniausiai pasireiškiančių kvėpavimo sutrikimų simptomų miego metu. Tam įtakos turi viršutinių kvėpavimo takų raumenų grupės, pavyzdžiui, liežuvio ar gerklės raumenys.

Būdingas simptomas yra įkvėpimo garsas, atsirandantis visais miego etapais.

Knarkimas dažniau pasitaiko vyrams (40 % suaugusiųjų), nei moterims (24 % suaugusiųjų) ir jis dažnai pasireiškia vyresniems žmonėms. Šis sutrikimas dažnai lydimas tokių simptomų kaip per didelis mieguistumas dieną ar galvos skausmas. 

Miego sutrikimų gydymas

Priklausomai nuo sutrikimo tipo, miego sutrikimams naudojama:

• farmakoterapija, apimanti migdomųjų ar antidepresantų vartojimą;
• vaistai, skirti pašalinti ligai, kurios vienas iš simptomų yra miego sutrikimai;
• maisto papildai;
• elgesio terapija, psichoterapinės intervencijos;
• chronoterapija (gydymas, pagrįstas žiniomis, kaip vaistai ir hormonai veikia gydymą priklausomai nuo paros laiko).
• Rekomenduojama tinkama miego higiena.

Miego sutrikimų prevencija 

Vienas iš veiksnių, sukeliančių miego sutrikimus, neabejotinai yra stresas, bei padidintas nerimas. Todėl svarbu naudoti tinkamus metodus kovojant su įtampa. Be to, jūs taip pat turėtumėte:

• pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, daug mankštintis, atsisakyti priklausomybių;
• išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo;
• skirti laiko kokybiškam poilsiui;
• pasirūpinti vakaro ritualais; 
• Taip pat nepamirškite pasirūpinti tinkama miego higiena. (Plačiau apie tai mūsų straipsnuose: Kaip pagerinti miego kokybę? bei Įpročiai geresniam miegui ir jų puoselėjimas)