Lėtinis nuovargis. Ar tai naujoji pandemija?

Nuovargis po sunkaus darbo, streso kupinos dienos, ar po ligos yra būklė, –  kuri greitai praeina. O kas, jei tai trunka savaites, ar net mėnesius? Tai ženklas, kad kūnas sako „užtenka“. 

Pakalbėkime plačiau apie lėtinį nuovargį, kuris vis dažniau pasireiškia dėl įtempto gyvenimo ritmo.

Lėtinio nuovargio sindromas

Tai nuolatinis ar pasikartojantis chroniškas nuovargis, pervargimas, mieguistumas, kuris nepraeina net išsimiegojus po nakties ir gerokai sumažina natūralų mums įprastą dienos aktyvumą.

Nuovargis ir virusai

Mes dažnai nesusimąstome kad gripas, jau nekalbant apie peršalimą, yra infekcijos, kurių dažnai rimtai nevertiname. Mes gydomės patys, pamiršdami „išgydyti“ ligą. Nes kas šiandien turi laiko pailsėti? 

2018 metais atliktas tyrimas „Europiečių nuovargio diagnozė“ rodo, kad kas ketvirtas iš mūsų dirba 6–7 dienas per savaitę, net savaitgalius skirdamas darbams pabaigti. Remiantis Europos statistikos duomenimis Rytų Europoje beveik iš pusės milijono gripo atvejų kasmet tik 300 tūkst. darbuotojų yra nedarbingumo atostogose. Didžiulė problema Rytų Europoje yra ne tik atvykimas į darbą sergant ir užkrečiant kolegas, bet ir poilsio bei pasveikimo stoka. Mes pamirštame, kad poilsis yra būtinas ir privalomas kiekvienam.  Aplaidumas šiuo klausimu vis tiek vėliau ar anksčiau pasireikš neigiama įtaka mūsų gyvenimui. Todėl verta pasirūpinti savimi kuomet dar nevėlu ir ko dar nepasireiškė pastovaus nuovargio simptomai.

Iš kur atsiranda lėtinio nuovargio sindromas?

 Lėtinio nuovargio sindromas gali atsirasti po organizmo infekcijos. Tai situacija, kuomet organizmas kovoja su sunkia liga. Tai nebūtinai turi būti kliniškai sunki liga. Užtenka tiesiog agresyvaus viruso. Po tokios kovos organimzas būna pakankmai išsekęs. Yra ligų grupės, po kurių seka tam tikra imuninės sistemos depresija. Tokioms ligoms priskiriamas ir gripas Taip pat ir šiuo metu ypač aktualus mums koronavirusas.

Kitas atvejis, kai pastovaus nuovargio požymiai trunka keletą mėnesių ir jį lydi kiti simptomai: padidėję limfmazgiai, galvos skausmas, mieguistumas, bendras organizmo sutrikimas. Tada gydytojas turėtų atmesti ligas, kurių metu nuovargis yra tik vienas iš simptomų, – tokių kaip anemija, diabetas, širdies, plaučių, kepenų ir inkstų ligos. Kartais nutinka taip, kad nepastebėta ir negydoma Laimo liga taip pat pasireiškia nuolatiniu lėtiniu nuovargiu.

Darboholizmas ir lėtinis nuovargis

Naujoji žmonijos rykštė – lėtinis chroninis nuovargis, atsirandantis dėl pervargimo, netinkamo gyvenimo būdo ir atsakomybių pertekliaus. Problemos, susijusios su protine įtampa, atmintimi, išsiblaškymu, dirglumu ir fizinio išsekimo jausmu, – yra simptomai į kuriuos sistemingai, nuolatos nekreipiame dėmesio. Dažnai pacientai tik gydytojų kabinetuose sužino, kad jų būklė reikalauja gydymo. „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutiniškai per metus dirbame apie 1929 valandas. Tik graikai Europoje yra dar mažiau laisvi nei mes. Palyginimui, vokiečiai dirba 500 valandų trumpiau nei mes. 

Taigi lėtinis nuovargis pasireiškia imuniteto susilpnėjimu, susilpnėjusia koncentracija, blogėjančia tolerancija stresinėms situacijoms, irzlumu, miego problemomis, nerimu, mieguistumu.

Ar sportas gali padėti sumažinti lėtinį nuovargį?

Pastaruoju metu tapo labai madinga po įtemptų darbo valandų praleistų biure užsiimti tokiomis sporto šakomis kaip: triatlonas, krosfitas ir bėgimas primenantis maratono bėgimus. Kai kurie sako, kad nubėgę 10 km po darbo puikiai ilsisi. Tai neteisingas ir klaidingas vertinimas. Dirbti 10 valandų per dieną ofise, o paskui bėgti “maratoną” mūsų organizmui nėra lengva. Intensyviai sportuojant mes organizmui tik padidinam nuovargio lygį. Taigi klaidinga yra manyti, kad lėtinį nuovargį gali sumažinti intensyvus sportas. 

Galvoti, kad lėtinis nuovargis praeis po savaitės atostogų, nekeičiant gyvenimo būdo ir darbo kiekio, deja – naivu. Taip tesiant, būklė tik pablogės ir paveiks visus gyvenimo aspektus.

Kad taip neatsitiktų privalome rūpintis savo organizmu skirdami poilsiui pakankamai laiko kasdien.

Jei dažnai jaučiatės pavargę, mieguisti, apatiški, nepamirškite atlikti profilaktinių tyrimų, skirkite sau daugiau dėmesio. Taip pat, nepamirškite ir miego. Kokybiškas ir gilus miegas yra labai labai svarbu mūsų organizmui. Jeigu sunku užmigti, ar naktį dažnai nerimastingai blaškotės, rekomenduojame daugiau pasidomėti sunkia antklode, kuri gali padėti jums geriau išsimiegoti.