Rudeninis liūdesys ar sezoninė depresija?

Pasirodžius pirmiesiems rudens požymiams, kai lauke vis labiau lyja, dangų tirštai dengia tamsūs debesys, o dienos vis trumpėja, daugumą mūsų apima „rudeninis liūdesys“. Mes daugiau miegame ir pavargstame, nenorime keltis iš lovos tamsiais, šaltais rytais, turime mažiau energijos ir entuziazmo darbui. Oras už lango taip pat neigiamai veikia ir mūsų nuotaiką. Kai kurie žmonės tampa liūdni, irzlūs, prislėgti ir nusivylę.
Tačiau kartais šis rudens ir žiemos liūdesys pradeda apsunkinti mūsų kasdienybę. Tada verta isitikinti, ar tai nėra sezoninė depresija. 

Sezoninė depresija arba sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir išnykstantis pavasarį ar vasarą. Simptomai sutrikdo emocinę, pažintinę ir fiziologinę žmogaus veiklą ir yra labai varginantys. Jie atsiranda kasdien arba beveik kasdien ir trunka mažiausiai dvi savaites. Be to, jie kartojasi cikliškai mažiausiai dvejus metus.

Sezoninių sutrikimų priežastys

Nors tikslios sezoninės depresijos priežastys nežinomos, bet manoma, kad pagrindinis veiksnys yra tai, kad į akis patenka mažiau saulės spindulių. Tai daro įtaką įvairių smegenų struktūrų funkcijai, būtent neuromediatorių ir hormonų, reikalingų daugeliui gyvenimo veiklų, susidarymo ir reguliavimo procesams. Pastebėta, kad pats nepalankiausias yra šviesos trūkumas ankstyvomis paros valandomis, nes tai sutrikdo labai svarbų žmogaus paros ritmą – miegą ir budrumą. Saulės šviesos trūkumas sukelia padidėjusią melatonino sekreciją – vadinamu miego hormonu, todėl mūsų smegenys „jaučiasi“ apgautos dėl valandų ir paros laiko, todėl tampame labiau mieguisti ir pavargę. Be to, jis taip pat sutrikdo kitus hormonų sekrecijos ritmus, pvz., sumažina serotonino kiekį, kuris, be kita ko, yra atsakingas, už geros nuotaikos palaikymą.

Sezoninių depresinių sutrikimų atsiradimas taip pat susijęs su individualiu žmogaus jautrumu. Galimos priežastys yra sumažėjęs tinklainės jautrumas ją pasiekiančiai šviesai. Dėl to žmonės, kurių jautrumas yra daug mažesnis, gali skųstis savijautos pablogėjimu ir debesuotomis vasaros dienomis.

Taip pat manoma, kad jautrumas sezoniniam afektiniam sutrikimui yra genetiškai perduodamas.

Be to, anksčiau buvę lengvi rudens liūdesio ir mieguistumo simptomai gali gerokai paūmėti, kuomet susiduriame su labai įtemptais įvykiais, pvz., skyrybomis, mylimo žmogaus mirtimi, problemomis darbe, asmeniniame gyvenime, susidūrus su stipriu nerimu ar stresu.

Simptomai

Pirmieji sezoninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalį ar lapkritį, o pavasario mėnesiais (kovo, balandžio mėn.), kai padidėja saulės spindulių kiekis, jie dažniausiai visiškai išnyksta. Kartais jie taip pat gali pereiti į manijos fazę (įskaitant pernelyg pakilią nuotaiką, žymiai padidėjusį aktyvumą ir susijaudinimą, sunkumą sutelkti dėmesį, sumažėjusį miego poreikį) arba hipomaniją (lengvesnę manijos formą).

Dažniausi simptomai yra:

• liūdesio, tuštumos, baimės, nerimo jausmas;
• lėtinio nuovargio jausmas;
• sumažėjęs aktyvumas, motyvacijos ir iniciatyvos stoka veikti;
• padidėjęs mieguistumas kartu su miego kokybės pablogėjimu, sunkumai keltis ryte;
• padidėjęs apetitas, ypač susijęs su didesniu angliavandenių vartojimu. Dažnai priaugama svorio;
• sumažėjęs lytinis potraukis;

Paprastai yra ir kitų depresijai būdingų simptomų, tokių kaip:

• per didelis dirglumas;
• anhedonija – gebėjimo patirti džiaugsmą dėl mažų kasdienių įvykių praradimas ir net malonumų vengimas;
• beviltiškumo jausmas;
• atminties, mąstymo aiškumo, dėmesio koncentracijos problemos;
• kasdienės veiklos problemos;
• energijos, gyvybingumo praradimas;
• susidomėjimo praradimas, abejingumas;
• nenoras dirbti ir veikti visuomenėje;
• mintys apie savižudybę.

Be to, moterims gali išsivystyti ar pablogėti priešmenstruaciniai simptomai, o vaikai gali būti labiau linkę į agresyvų elgesį ir pykti.

Sezoninio afektinio sutrikimo pasekmės gali būti: piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, periodiškas persivalgymas, svorio padidėjimas, sumažėjęs imunitetas ir su juo susijusios dažnos infekcijos, mokymosi, darbo ar tarpasmeninių santykių problemos ir net savižudybė.

Tačiau verta priminti, kad pastebėję aukščiau išvardintus simptomus neužsiimkite savigydą ir diagnozių nustatymu patys, o kreipkitės pagalbos į specialistą, nes tai gali rodyti ir kitus negalavimus bei sutrikimus, pavyzdžiui: klinikinę depresiją (kai ji prasidėjo rudenį ir žiemą), somatinės ligos (pvz., hipotirozė), lėtinio nuovargio sindromai, organizmo reakcija į vaistus ir daugelis kitų..

Kaip gydoma sezoninė depresija?

Atsižvelgiant į tai, kad labiausiai tikėtina sezoninės depresijos priežastis yra saulės šviesos trūkumas, pasiekiantis mus rudens ir žiemos laikotarpiu, pagrindinis šio sutrikimo gydymo metodas yra fototerapija naudojant specialias liuminescencines lempas. Pastebėta, kad dirbtinės šviesos dozė teigiamai veikia hormonų ir smegenų siųstuvų sekreciją (didina serotonino kiekį ir mažina melatonino kiekį) bei kasdienį jų reguliavimą, taigi pagerina mūsų vidinio laikrodžio veikimą.

Kai sezoninė depresija egzistuoja kartu su neišspręstais konfliktais ar psichologiniais sunkumais, norint pasiekti geresnių rezultatų, verta derinti fototerapiją su psichoterapiją. 

 Neužmirškite ir paprastų, kiekvienam prienamų priemonių, tokių kaip:

1. Sportas;
2. Sveikas ir subalansuotas maistas;
3. Aromaterapija;
4. Vaistažolių arbatos;
5. Kokybiškas miegas;

Tyrimai parodė, kad padidinus buvimą gryname ore, daugiau sportuojant,  vartojant daugiau sveiko ir subalansuoto maisto žmogaus organizmas tampa atsparesnis stresui. Taip pat ir tam tikri kvapai, žolelės, kaip pavyzdžiui citrusiniai vaisiai (citrina, mandarinas, greipfrutas, apelsinas), levandos, bergamotė gali padėti sumažinti nerimo lygį, pagerindami mūsų savijautą.   

Neužmirkite ir apie kokybiško miego naudą. Ypač jeigu kamuoja nemiga ar sunkiau sekasi užmigti, jums gali pagelbėti tokios priemonės kaip miego kaukės ar NOXNOX sunkios antklodės.

Susikurkite geresnį rytojų jau šiandien. Pasirūpinkite savo savijauta.

Nuotraukos: Unsplash