Perkant už 100€ dovana (35€)

Penki didžiausi mitai apie nerimą

Penki didžiausi mitai apie nerimą

Atnaujinta Rugpjūčio mėn. 2d.

Kiekvienam žmogui nerimo sutrikimas gali pasireikšti vis kitaip. Vienam jis bus stipresnis, kitam – lengvesnis, vienam gali prireikti medikamentų, o kito žmogaus organizmas, galbūt, gali jų visai netoleruoti. Visgi, nors ir šio sutrikimo simptomai savo stiprumu žmones veikia skirtingai, yra tam tikri faktai bei mitai. Per daugelį metų interneto platybėse bei už jų vis analizuojant nerimo sutrikimo priežastis, eigą ir poveikį gyvenimui, daugelis faktų buvo iškreipti, todėl atsirado palanki terpė dezinformacijai sklisti. 

Pandemija, netikėtai atkeliavusi į mūsų gyvenimus, taip pat nepadeda sumažinti streso bei nerimo. Daugelis mūsų susiduria su nežinomybės keliama įtampa, stipriomis emocijos, ar net sunkumu išlaikant dėmesį. Nors atstumo palaikymas su žmonėmis ir artimaisiais, padeda kovoje su virusu, tai tikrai nėra pati sveikiausia praktika žmogaus emocinei sveikatai. Ilgainiui, tai gali sukelti rimtas problemas.

Šiame straipsnyje, griauname mitus apie nerimo sutrikimą, su viltimi vis labiau išstumti  klaidinančius faktus iš mūsų visuomenės, kurie žmogui, ieškančiam pagalbos, neretai pakiša koją.

Vienintelis nerimo sutrikimo gydymo būdas – Vaistai

Dažniausiai, žmogui, besikreipiančiam pagalbos dėl nerimo sutrikimo, yra rekomenduojami medikamentai. Nors šie medikamentai sumažina nerimo sukeliamą jausmą, tačiau pagrindinės problemos jie neišsprendžia. Žinoma, vaistai žmogui gali labai padėti, o jų naudojimas nėra vienpusiškai blogas pasirinkimas. Visgi, derinant medikamentus su kitomis, nerimą gydančiomis, praktikomis, gali būti pasiekti kur kas geresni rezultatai. Tokie metodai, kaip kognityvinė elgesio terapija, meditacijos praktikavimas, kvėpavimo pratimai, geras, kokybiškas miegas, užtikrina didžiausią efektyvumą mažinant nerimą. 

Taigi, mitas, jog vienintelis ir pagrindinis gydymo būdas nuo nerimo sutrikimo yra vaistai – ir lieka tik mitu. 

Iš nerimo “išaugama”

Vienas didžiausių mitų, kuris, neretai, sustabdo žmogų ieškoti pagalbos bei pripažinti, jog nerimas tampa problema kasdieniame gyvenime. Nerimas dažnai pasireiškia epizodais ir bangavimo principu, todėl, nors ir gali pasirodyti, jog su laiku nerimas mažėja ( vėliau, vėl suintensyvėja), tai nebūtinai reiškia jog nederėtų kreiptis pagalbos. 

Jeigu nerimas tampa kasdieniu rūpesčiu, o tvarkytis su juo tampa sunku, numoti ranka, jog laikas čia padės, nevertėtų. Kreipiantis pagalbos bei atrandant veikiančias gydymo praktikas, nerimo sutrikimas gali būti kontroliuojamas, neužgožiant kasdienių dienos džiaugsmų.

Nerimo nėra – tai tik gyvenimo būdas

Tyrimai rodo, jog  2017 m. nerimo sutrikimo simptomus patyrė 284 milijonai žmonių, todėl tai yra labiausiai paplitęs psichinės sveikatos sutrikimas. Šiuolaikinėje visuomenėje yra priimtas, o, neretai, netgi, pagirtinas, greitas tempas, nuolatinis darbas bei tobulėjimas. Visgi, šie aspektai nėra patys naudingiausi, kuomet kalbame apie žmogaus psichologinę sveikatą. Toks gyvenimo ritmas žmogų galutinai nualina, o, nuolatinis lyginimasis su kitais “greituoliais” žmogų priverčia jaustis nepakankamu ir pamiršti visus jau padarytus darbus ir pasiekimus. 

Nors nerimo sutrikimas gali išsivystyti, kaip atsakas į streso pilną gyvenimo būdą, tačiau jis taip taip pat gali pasireikšti žmonėms, neturintiems akivaizdžių stresorių. 

Nerimas yra asmenybės dalis

Nėra dviejų identiškų žmonių, tiek išvaizdos, tiek asmenybės atžvilgiu. Vieni žmonės yra jautresni, lengviau reaguojantys į dirgiklius, kiti mažiau. Visgi, kai yra toks didelis, kad trukdo jo darbui, santykiams, gebėjimui atlikti kasdienes užduotis, to jau negalima priskirti  asmenybės bruožui – tai yra sutrikimas. Terapija, medikamentai bei kiti alternatyvūs gydymo metodai gali padėti valdyti nerimo simptomus, nepaisant asmenybės, kuri gali būti linkusi į nerimą. Nerimo sutrikimas, kuomet negydomas, gali sukelti diskomfortą kiekvieną dieną, o šio sutrikimo “nurašymas” asmenybei gali tik dar labiau nutolinti pilnavertiško, kokybiško gyvenimo kūrimą.

Nerimas ypač stiprus naktimis

Yra daugybė priežasčių, kodėl nerimas žymiai sustiprėja naktį. Kasdieniniai stresoriai, blogi miego įpročiai, dienos pergalvojimas, kartojimas mintyse. Paradoksiška, jog nerimą dar labiau sustiprina netinkamas miegas, o nerimas yra pagrindinis faktorius, trukdantis ramų miegą.

Psichologas Nicky Treadway aiškina, jog dienos metu dauguma žmonių yra išsiblaškę bei orientuojasi į dienos užduotis, darbus, todėl ,nors ir jaučia nerimo sukeltus simptomus, turi erdvės nuo jų “pabėgti”, prasiblaškyti, ar susitelkti į kitas veiklas. Visai kitoks scenarijus įvyksta nakties metu, kai žmogus gali valandų valandas vartytis nuo vieno šono ant kito, nesudėjęs akių. 

Tokiu atveju yra keletas būdų, kaip galima geriau pasiruošti ir save nuteikti kokybiškam miegui, o, ne, nerimo kupinai, nakčiai.

Praeitame straipsnyje aptarėme pagrindinius miego ritualų įpročius bei jų puoselėjimą kurie padeda lengviau, giliau miegoti naktį. Vienas iš jų – pasunkintos antklodės įtraukimas į miegamąjį. Sunkios antklodės yra ne tik būdas miegą paversti gilesniu (ypač aktualu tiems, kurie lengvai prabunda), bet ir sumažinti nerimą, suteikti saugumo jausmą ir padėti atsipalaiduoti. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *